Pratybos su Vanagais prieš Šalčininkų šaulius
Turėjome vienas įspūdingiausių pratybų. Teko ir pulti ir gintis ir bėgti ir slėptis. Nedidelis mūsų 7 asmenų skyrius (drauge su Vanagais) išsilaipinę sukorė nemenką kelią su visa ekipuote. Atvykus į veiksmų teritoriją nespėjus pailsėti iškart buvo įrengti du stebėjimo postai, kurie davė vaisių. Buvo pastebėtos gausios (maždaug tris kart didesnės) priešo pajėgos. Tiesa prasčiau ginkluotos, su prastesne ekipuote. Vėliau paaiškės, kad dar apie 10 priešo karių jau saugojo geležinkelio tiltą, kuris buvo mūsų pagrindinis tikslas.
Pasekė priešo judėjimo kryptimi aptikome jų stovyklą. Dar po kelių žvalgybos valandų bandėme įvykdyti puolimą su tikslu sutrikdyti priešą, tačiau buvome per anksti pastebėti ir išguiti ir priešo stovyklos. Beje, vos pora mūsiškių netapo belaisviais.
Tada buvo nuspręsta iš priešingos pusės nei tikimasi pulti geležinkelio tiltą, kuris taip pat jau buvo išžvalgytas ir išsiaiškinta, kad jį saugo palyginus negausios skyriaus dydžio pajėgos. Tačiau tam, kad pasiekti tiltą iš norimos pusės reikėjo sukarti apie 40 km kelio ir nakties metu persikelti per kitą pėsčiųjų tiltą, kuris buvo avarinės būklės ir labai pavojingas. Įvykdžius žygį ir išdėsčius pajėgas prie tilto buvo laukiama nukreipiamojo momento - traukinio, kuris turėjo nukreipti priešo dėmesį.
Operacija su teoriniais nuostoliais pavyko, tiltas buvo susprogdintas. Atsitraukus kelis kilometrus ir sumėčius pėdas, buvo pagaliau leista pailsėti. Po kelių valandų poilsio liko atrodytu lengviausia dalis - eksfiltracija. Deja, po 40 km žygio nualintos kojos turėjo dar vieną labai sunkią užduotį. Patekome į priešo pasalą iš kurios pradžioje "judu dengiu" vėliau tiesiog bėgte su visa ekipuote teko traukti apie 2 km. Ačiū dievams, bet po šių dviejų kilometrų viskas buvo baigta ir teliko sulaukti traukinio parvešiančio mus namo...
|
|
|
|
žali velniai 2008