---

   

Kovo 6, 7, 8 dienomis Žali Velniai kartu su naujais draugais dalyvavo mėgėjiškose pratybose "Žvalgo Keliu 09".

Pirmiausia viskas prasidėjo dar Kauno miesto autobusų stotį, teko žvalgyti priešo pajėgas, dėl to reikėjo būti su civiliais rūbais. Su tais pačiais rūbais keliavome ir į mišką, toli nuo Kauno, todėl kai kuriem teko esant minusinei temperatūrai (jau buvo vėlus penktadienio vakaras) persirengti iki apatinių.

Kai miške Žalieji Velniai susitiko Vanagus kartu nužygiavo nemenką kelią į nurodytą vietą. Įkūrė patrulio bazę ir eilinius pasiuntė patruliuoti. Kol likę įkūrė kalėjimą patruliai grįžo. Tada buvo laikas eiti susitikti su agentu Rūpintojėliu, kad gautume tolesnius nurodymus. Iškeliavo Žaliųjų Velnių narys Nendrė ir Vanagų narys Gilzė.

Nors iškeliavo prieš vidurnaktį, tačiau grįžo tik prieš penkias ryto. Kodėl? Dėl nesusipratimo per pelkes, kur smuko iki kelių, įbauginti traškesių ir gandų, kad miške yra pilna priešo pajėgų, atsidūrė ne ten kur turėjo. Sušlapę ir nuvargę valandą stovėjo ir šalo kvartalinių sankirtoj. Gavę pranešimą keliauti kitur - išvyko. Tiesa reikėjo priartėti prie priešo teritorijos. Vis artėdami prie "pasienio" girdėjo vis didesnį triukšmą, todėl paskutinius dešimtis metrų reikėjo tiesiog slinkti. Kol galiausiai pamatę šviesos blyksnius krito į sniegą ir gulėjo nejudėdami gal pusvalandį. Pavojui praėjus dingom iš priešo teritorijos (vėliau paaiškėjo, kad  aptiko priešo bazę). Greit grįžo į savo bazę (kaip minėjom jau buvo prieš penkias ryto). Sustirę sėdom prie mažyčio mūsų bazės lauželio, susišildėm ir išsidžiovinom peršlapusias kojas.

Kitą dieną vyko patruliavimas – niekas nebuvo susektas. Tačiau vėliau gautas pranešimas, kad priešo pajėgos bandys išžvalgyti vieną objektą, o mūsų užduotis buvo to neleisti. Buvo apsuptas objektas ir laukta, laukta ilgai... Tačiau sulaukta. Buvo pastebėti palei kelią einantys keli jaunuoliai. Tai buvo priešo žvalgai. Nežinia dėl ko, bet jie netyčia praėjo objektą jo nepastebėję. Todėl juos, einančius keliu, teko sekti mišku, kas labai išsekino. Galiausiai priešo žvalgai sustojo pailsėti, o mes gavom galimybę prie jų priartėti. Kai buvo visai šalia žvalgai pajuto, kažką esant miške. Pasigirdo šūksnis: "žiūrėkit šernas". Tada dviese (vienas Vanagas ir vienas Velnias – Paukštis ir Nendrė) rėkdami puolė žvalgus (tris). Taip juos išgąsdino, kad du iš jų iš kart krito ant žemės susiėmę už galvų, o trečias sustingo iš baimės, todėl jį teko parversti. Sugrūdę jų veidus į sniegą, įrėmę kelius jiems į nugaras ir užlaužę rankas juos surakino ir surišom vienas prie kito. Užrištom akim privertė grįžti į mūsų bazę.

O tada prasidėjo tardymas. Kai kada man jų buvo gaila, tačiau niekas pasigailėjimo nerodė. Žvalgai pasakė viską ką mums reikėjo žinoti... Leidom pasirinkti: šiluma prie laužo ar cigaretė ir šaltis už bazės ribų. Du iš jų pasirinko šaltį. Trečias įbaugintas mūsų per tardymą prisiekė mesti rūkyti ir savo pažadą tesėjo.

Ryte belaisviai buvo paleisti. Todėl turėjom tikėtis priešo pajėgų puolimo. Pasiruošėm: išsidėstėm pozicijose, išsidalinom amuniciją ir laukėm. Buvom aštuoniese, iš jų dvi merginos, kurios nusprendė mūšį fiksuoti foto kameromis. Greit išvydom, kad mus supa koks 20-30 karių (iš pradžių atrodė taip). Pirmiausia išmetėm dūmines šaškes. Tuo tarpu sekė garsinių pistoletų šūviai. Tada apmėtėm granatom/bombioškėm ir sprukom. Nepagavo nė vieno, pavyko sėkmingai atsitraukti...