---

   

2008 10 30-31 Santakos miškas

2008 metų spalio 30 „Žali Velniai“ išsiruošė į naują žygį. Šešių žmonių grupė leidosi į 20 –ies kilometrų karišką žygį šaltu, rudeniniu oru.

Dėl tam tikrų problemų, grupė pasidalino į dvi grupes, viena išvyko iš Vilniaus dviem valandom anksčiau už antrąją. Tokio pasidalijimo tikslas – pasalos paruošimas. Tai pridėjo dar daugiau įsijautimo, įtampos ir jaudulio. Pirmoji grupė 13:00 jau žygiavo mišku žalia Skersabalių. Kelių valandų žygis su žygiavimo apmokymais praėjo be didesnių nutikimų, neskaitant elegantiškai ir oriai pro pat nosį prašuoliavusios Stirnos. Stirną pastebėti buvo lengvą, vargšė išnėrė į atmatų panašių į žmones plikai iškirstą kalvą. Santakos miškas nuostabus savo kalvom, kurias taip bjauriai darko žmonės, užvaldyti besaikio pelno troškimo. Taip ir norisi užtraukti: „Vilniaus kalneliai, sveikiname jus, ruoškitės narsuoliai ginti Lietuvos“.

Keletą valandų paklaidžiojus po mišką, pasiekiame Santaką, ir surandame miško keliuką, kuriame du antros grupės nariai mums paruošė pasalą. Tyla ir lėtas slinkimas keliu nepadėjo, pirma grupė buvo išguldyti. Grupėm susijungus imta ieškoti vietos nakvynei. Naktinis klaidžiojimas po rudeninį mišką gan sunki užduotis. Visgi šiaip ne taip apgraibom braidant palei Viliją vieta rasta, įkuriama stovykla. Kelios valandos vakarojimo prie laužo, partizanų dainos ir pašnekesiai. Pravesta nedidelė paskaita pagal veną partizaninio karo vadovėlį (IRA kovotojų). Vidurnaktį gulam, paeiliui budėdami. Oras pasitaikė labai geras. Nors naktį prieš tai kandžiojosi šalna, šiąnakt sulaukėm šiltos, žvaigždėtos nakties. Tik paryčiais porą valandų šonus kuteno rudeninis lietus. Miegant be palapinių, tiesiog ant žemės tai sudarė šiokių tokių nepatogumų, bet tai – dalis žygių romantikos.

Pradėjus aušti kylam, gręžiamės, ruošiamės maistą ir pajudam tolyn. Antros dienos planas: kadangi turime daugiau laiko, žygiuosime atgal į Skersabalius, tačiau daugiau laiko skirsime įvairiems taktiniams žaidimams, manevrams ir mokymuisi.

Planas įvykdomas, ir vakarėjant visi grįžtam į Vilnių. Kaip visada, išleistas minimalus kiekis pinigų, kurie skiriami maistui.