Pratybos su "Vanagais"
Žali Velniai gruodžio 4-6 dienomis surengė pratybas, kuriose dalyvavo apie 20 žmonių. Pratybas, kuriose buvo realus priešas – kita komanda „Vanagai“.
Gruodžio 4 dienos vėlų vakarą Vilniaus traukinių stotyje būriavosi žmonės su kariška apranga, jų laukė kelionė į mišką netoli Pabradės. Išsilaipinusi virš 10 asmenų grupelė greit susiruošė ir pajudėjo į suplanuotą vietą (priešas išsilaipino kitur), kur tūrėjo būti įkurta bazė. Suradus tinkamą eglėmis apaugusią vietą, dalis būrio pasiliko įkurti stovyklą ir budėjimo postus, o keletas išžygiavo į žvalgybą.
Buvo numanoma priešo judėjimo kryptis, todėl gan plačiame plote paskirstyti žvalgai, kurių užduotis –suskaičiuoti priešo karius, jų ginkluotę ir judėjimo kryptį. Žvalgams teko šalti nuo 1,5 iki 2 valandų vieniems, nejudant miške. Tačiau priešas vis dėlto pasirodė. Jis elgėsi gudriai, nes savo pajėgas paskirstė mažomis grupelėmis, todėl žvalgams nepavyko sužinoti tikslaus priešo karių skaičiaus.
Grįžus į bazę ir toliau visą naktį buvo tęsiamas budėjimas postuose. Kariai keitėsi kas dvi valandas, kai kiti tuo tarpu ilsėdavosi per savo trumpą laisvą laiką. Taip pat buvo vykdomos smulkios kitos užduotys. Deja, vienos užduoties metu du mūsų kariai dingo. Tik po kelių valandų buvo gauta žinia, kad juos paėmė į nelaisvę priešų kariai. Kaip vėliau paaiškės, belaisviai visą naktį buvo tardomi, įvairiai būdais buvo bandoma ištraukti informacija, kuri padėtų priešui susekti mūsų bazę ar kitaip pakenkti operacijai.
Ryte, atvykus instruktoriui, iki pat popietės buvo mokomasi taikyti nebyliuosius valdymo signalus praktikoje, išbandyti įvairūs atsitraukimo ir puolimo būdai, ugdoma ištvermė.
Po mokymų, pasistiprinus buvo nuspręsta, kad reikia keisti bazę, nes vis tik yra tikimybė, kad belaisviai išduos mūsų dislokacijos vietą. Todėl susirinkti daiktai, panaikinti pėdsakai, kad čia būta bazės ir išžygiuota į numatytą kitą vietą įkurti naujajai bazei.
Tačiau pakeliui į naują bazės vietą kolona „užlipo“ ant pasalos. Buvo „apšaudyta“ iš kairės pusės, tačiau laiku pastebėjus, kariai spėjo sukristi ant žemės. Buvo paleista atsakomoji „ugnis“, iššauta iš „granatsvaidžio“, o tada paleistos „dūminės granatos“ ir atsitraukta keliasdešimt metrų vikšru. Po atsitraukimo buvo greitai persigrupuota ir išsidėstyta kovine grandimi tiesiai prieš tą vietą, iš kurios „šaudė“ priešas. Atsargiai judant link ten daugiau priešiškos ugnies nesulaukta. Kai visai priartėta, buvo pastebėti du asmenys kariška apranga. Iš pradžių pamanyta, kad tai priešas, tačiau jų nejudėjimas iš vietos sukėlė įtarimo. Tik po kelių akimirkų buvo susigaudyta, kad tai buvo belaisviai – mūsų kariai, pagrobti šią naktį. Kol jie buvo išlaisvinti, priešo ir pėdos buvo ataušusios. Būrys pasipildęs dviem grįžusiais kariais toliau išžygiavo link savo tikslo – naujos bazės.
Suradus tinkamą vietą naujai bazei, buvo paskirti budėjimai bei komanda įkurti stovyklą. O pora karių pasiųsti į žvalgybą, pabandyti pasekti priešo atsitraukimo kryptimi.
Po kelių valandų žvalgai grįžo su labai geromis naujienomis – priešas aptiktas! Jis buvo įsikūręs gan netikėtoje vietoje – negyvenamame pastate. Buvo išsiųsta dar viena didelė žvalgybos grupė. Tačiau operacija buvo nesėkminga, nes visiškoje tamsoje iš tolumos buvo neįmanomą ką nors pamatyti, išžvalgyti, o apie pastatą nuolat patruliavo priešas, todėl prišliaužti arčiau irgi nepavyko. Nuspręsta operaciją atidėti iki to laiko kai pradės švisti.
Paryčiais išsiųsta nauja žvalgybos grupelė, kuri surinko daug naudingos informacijos. Buvo sukurtas pastato šturmavimo planas. Nuspręsta atkreipti priešo dėmesį „granatsvaidžio“ šūviu iš vienos pusės, o tuo tarpu šturmo grupė puls pastatą iš kitos pusės.
Planas pradėtas vykdyti. Du kariai, kurių tikslas nukreipti dėmesį iškeliavo viena kryptimi, visi kiti turėjo sukarti nemenką kelią mišku, kad apeitų pastatą iš užnugario. Šturmo grupei apėjus pastatą, teko keliasdešimt metrų labai lėtai sėlinti link pastato, karius nuo pastato užstojo krūmai. Per pusvalandį buvo prisėlinta maždaug 20 metrų iki pastato. Sutartu laiku pasigirdo sprogimas. Šturmo grupė, kaip sutarta, pašoko ir bėgte pasileido link pastato. Tačiau išlindus iš už krūmų jų laukė staigmena – pastatas buvo užbarikaduotas. Prasidėjo apgultis. Kariai iš visų pastato pusių prisiglaudė prie pastato sienų ir per plyšius į vidų įmetė keletą „granatų“. Sulaukėme atsako – iš vidaus skriejo „dūminės granatos“ bei „sprogstamieji užtaisai“. Į vidų buvo neįmanoma patekti. Toks apsimėtymas truko keletą minučių. Priešas nepasidavė, atvirkščiai – jis kontraatakavo. Išsiveržė per savo pačių barikadas ir puolė mūsiškius. Įvyko grumtynės. Kariai ėmėsi pievoje šalia pastato, kiekvienas stengėsi parversti ir užgulti savo priešininką, vieniems tai sekėsi geriau kitiems prasčiau. Kiti keliese puolė vieną, kiti susigrūmė vienas prieš vieną. Po neilgų grumtynių pasigirdo vadų raginimas liautis – pratybos buvo baigtos. Buvę priešai draugiškai paspaudė viens kitam rankas.
Susirinkę savo daiktus ir „ginklus“ visi pajudėjo traukinių stotelės link, kur pasidalijo savo įspūdžiais ir pasakojimais kits kitam.
žali velniai 2008-2009